Hubertinės

Fransua Hubertas gimė apie 655 m., jis buvo Burgundijos hercogo sūnus. Jam nebuvo svetimos žmogiškos aistros, mėgo puotas, moteris, kraugeriškas medžiokles.  Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą jaunasis hercogas išjojo medžioti ir pamatė nuostabų elnią,  ir norėjo jį sumedžioti sviesdamas ietį, tačiau pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa , o tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko Hubertas atsisakė visų  titulų ir turtų, 7 metus gyveno atsiskyrėlio gyvenimą, buvo paskirtas Mastrichto ir Lutisko vyskupu.   Visą savo tolesnį gyvenimą paskyrė gamtos apsaugai, savo buvusiuose medžioklės plotuose  įkūrė keletą vienuolynų. Po mirties (727 m.) paskelbtas šventuoju, medžiotojų globėju.  1738 m. įsteigtas šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje.  1752 m. šis ordinas buvo įteiktas ir Lenkijos karaliui , Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustinui III-ajam.

      Lietuvoje nuo seno,  Krikščionybės laikotarpiu ,  lapkričio mėn. 3 d.   švenčiama šv. Huberto diena. , prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ (toliau LMS ‚Gamta“ )  savo aktyvą pakvietė paminėti šv. Huberto šventę į Kauną.  Ir nors buvo darbo dienos pats vidurdienis, medžiotojų su šeimų nariais susirinko iš ties nemažai.   Renginys prasidėjo mišiomis šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto didžiojo) bažnyčioje , kurias laikė kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius.  Pirmą kartą ši bažnyčia buvo paminėta Vilniaus vyskupijos diplomatinio kodekso dokumentuose 1439 metais.   Mišių metu buvo meldžiamasi už LMS „Gamta“ narius ir Jų šeimų narius, už anapilin išėjusius medžiotojus, buvo pašventintos dar nešventintos LMS „Gamta“ skyrių vėliavos.  Pamokslo metu kunigas Kęstutis Rugevičius nušvietė žmogaus moralinių savybių svarbą naudojant Dievo kurinius- gyvūnus, kitas gamtos gėrybes, paminėjo gamtosauginių klausimų svarbą.  Kaip niekad tapo svarbi dar prieš tris šimtus metų Kristijono Donelaičio parašyta mintis, kad siekiant harmonijos ir laimės reikia mokytis iš gamtos, reikia apriboti savo norus.

         Po mišių renginio dalyviai, su profesionalaus gido pagalba,  buvo supažindinti su Kauno senamiesčiu, jo istorija bei paslaptimis. Suteikta išsamii istorinė informaciją daugelį iš mūsų maloniai nustebino.  Susipažinus su Kauno senamiesčiu vykome aplankyti Kauno VII forto, kuris buvo pastatytas 1889 metais, tai paskutinis Rusijos imperijos mūrinis fortas Kauno tvirtovės gynybos sektoriuje. Forto istoriją pristatė istorikas Vladimiras Orlovas. Forto požemiai, gynybinės sienos mena pirmą ir antrą pasaulinius karus, masines žydų   ir karo belaisvių žudynes.  Forte  nuo 2011 metų veikia naujos kartos muziejus, čia galima susipažinti su ginklų ir šaudmenų kolekcijomis, fordo įgula organizuoja įvairius edukacinius renginius.  Čia vėlų vakarą LMS „Gamta“ aktyvas su šeimų nariais klausėsi muzikos, ragavo sriubą iš stirnienos, bendravo……  Tokie renginiai visada suartina žmones, be to turi labai svarbią istirinę pažintinę reikšmę. Kitais metais Hubertines nusprendėme švęsti Trakuose..

LMS „Gamta“  prezidentas

Raimondas  Ribačiauskas


Naujausi įrašai